šaka

šaka
šakà sf. (4) K, Rtr, Š 1. SD133, SD57, Q42, CI145, H, R, Sut, N, K, I, L, LL62, , medžio, krūmo ar šiaip kokio augalo stiebo atauga, išauga: Voverė šokinėja nuo šakõs ant šakõs 1. Prieš saulę daugiau šakų̃ i žemiau nusleidę Grv. Krūmai augt – ir vėl šakų̃ šãkos Rsn. Šakà su šakà siekias obelų – negerai Klt. Obūlių buvo – šãkos lūžo! Krš. Ka visi tie obuoliai augtų, tai nė nekeltų tos šãkos, nė nieko Jrb. A ne varlės: obalius nudraskė su visom šakõm! Mžš. Obelių šakos linko nuo geltonų ir raudonų vaisių sunkumo J.Balč. Ma[no] sodely obuolių – net šakàs laužia LKKXIII131(Grv). Šakoti kitų buvo, po kelias šakàs grikiai Drsk. Tos šãkos storiausios susipynusios Všv. An beržų šakų̃ amalas kap kepurės – nug kraujo spaudimo Kpč. Šakõm kekes riešučių lazdynai iškėlę atokaitoj brendina A.Baran. Girios žaliuoja, medžiai šakomis šlama V.Krėv. Po diemedžio žaliom šakom sėdėjo mergelė LTR(Grv). Eglele siūbuonėle, augtie skubinai, šakàs tankinai, viršūnėlę dalinai DrskD186. Kad tu būtum, šelmi, šakõ[je] pasikoręs, o ne mano jaunas dienas po kojų myniojęs JD499. Liepos šãką nukirs Lt. Šakų̃ prikapojau JnšM. Geros ir šãkos [vytelėms], katros išbėgę Ob. Per dvarą jojau, uošvė patiko su žalia rūtų šaka LTR(Brsl). Trys seselės in kalnelio laužė šakas nuo berželio (d.) Ktk. Eglių šakų̃ parnešė medžiukus aprišti Plik. Šakų̃ susigraibęs dėl kuro nešė Tlž. Biržes iškerta, žmonėms šakàs išparduoda PnmŽ. Žiemai reikia šakų̃ atvežt Nmč. Ant stogo uždeda liuob seną tekinį, prisinešas gandras galybę šakų̃ LKT68(Pp). Nugenė[ja] tas šakàs ir nupjausto i padirba ekėtes Ms. Akėtelė iš šakų̃ buvo [daryta] Aps. Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys A.Baran. Iš abidvies šakies (gen. pl. du.) AruP74(P). Priekin šakàs dėdavo ir pereidavo itą klampynę Ad. Kiek čia šakų̃ tų sukišdavo par pavasarį ant kelio Krs. Vieškelis šakõms dabar iškimštas ir žeme apipiltas Jrk109. Nusilaušiu beržo šaką, beržo šaką devynšakę LTR(Nmj). Kap dav[ė] vėjas, palaužė daugelį šakų̃ Kb. Ot tai reikia šakõs (reikia mušti)! Str. Nesa tavo vyno šakos nuėjo per jūres BBJer48,32. [Vynyčia] vaisių duodama šakas leidė PK73. Kapojo šakàs nuog medžių DP1. [Garstyčios grūdas] pasėtas iždygsta ... ir išleidžia šakas didžias Ch1Mr4,32. Kad jau šaka jo (figos medžio) sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra BtMt24,32. Pražanginės šakos BTŽ. Suskliaustos šakos BTŽ. Lėkštės su šaltiena pakraščius galima puošti petražolių šakelėmis . Egliūčių šakẽlėm apirišiau obelį Klt. Žalias medžias, juodos uogos, net šakẽlės linksta VoL400(Grv). O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę – žada muni kirsti, šakeles genėti StnD3. Aug aužuolėlis devynioms šakelėms, o ši dešimta viršūnėlė (d.) Vlkš. Aug ant kalno žalia liepa devyniums šakeliums LLDII488(Trg). Augo išaugo žalias berželis už kluono, leido paleido žalias šakeles lig žemei LTR(Čb). Žilvitis greit auga: nulaužei šakẽlę – prigijo Grv. Yra patogūs šakelėmus nevaisingomus DP607. Kirto šakeles nuog medžių BtMr11,8. Kap aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakẽlę (d.) Pv. Bėda manei karvelaičiui žalio[je] girio[je] ant šakáičių JV697. Patraškės – smulkios nudžiūvusios eglių šakìkės Vdžg. Obelės šakáitės nūlinkusios Lkv. Šakýtė in šakýtės obuoliai karo . Anądien žiūrau – šakùtės nušalę nuo to ryto, kai buvo šalna LKT210(Dkš). Vėtra laužė šakužes, šalna šaldė žiedelius LTR(Šl). Laužkit, laužkit šakužėlès, tik palikit viršūnėles (d.) Ktk. In šakiū́tės pakark [marškinius], tegu išpučia vėjas (išdžiovina) Klt. Malkų prisiskaldom, šakeliū́tes iš miško nešam, noris, kad žiemai būtųbe LKT340(Vdš). Kožnoj šakeliū́tėj žiedas daros Dglš. Eglinėm šakelýtėm kūreno Imb. Žalio beržo šakytėlė mokys darbo dirbti LTR(Pnd). Kožnon šakẽlėn raiba degutė kas rytelis kukavo DrskD91. Kas šakutė̃lė, tai gegutėlė anksti ryto kukavo (d.) Rod. ^ Tie arkliai liko tik šãkos (labai sulysę, perkarę) Gs. Išeina tuodu vaikai lauk, tai kai žvirbliai šakosè čiauška Jrb. Čia juoda duona, ir tos neduoda – sudžiūsiu kap šakẽlė (d.) Ss. Sudžius tavo rankytėlės kai sausa šakelė LTR(Pnd). Bagočiaus dukrelė – eglinė šakelė I226. Nusiverk tu eglės šakà, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu niekur be manęs neįsitenki, vis manimi pasikandęs šneki J. Kerta šãką, ant kurios sėdi 1. Voveris šakósa, o jau puodus kaičia . Tau mano kakos ne šakos, akių nebado (kas tau darbo) LTR(Dglš). Meška gile užgauta baubia, šaka prislėgta tyl B812. Kad an meškos užpuola šakute – murma, o kad visa šaka – tylomis eina LTR(Al). Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B526. Ant drūtos šakos reikia drūto vagio 43. Nėra sausos šakõs, o pasikartų Dkš. An vienos šakõs pakark, tai nė vienas neatsvers – abudu vienodai kabaluos (abu tokie pat) Mžš. I močia, i marti – abi ant vienos šakõs kabint vertos (abi nedoros) Sml. Abu an vienos šakõs gali kabintie LKKXIII118(Grv). Abudu labai geri: pakorus po sausa šakà, nepersisvertų Lnkv. Kad tu pasikartum po sausa šaka neskriaudęs žmonių! Lnkv. Eina kaip Judošius, sausos šakos ieškodamas (dairydamasis, iš lėto) LKKXVII189(Krtv). Šaka raitas išjojo D168psl. Ant šakos raitas išjojo M, KrvP(Ps). Medis be šakõs neauga, mėsa – be kaulo Km. Auga medis su dvylika šakų̃, kiekvienoj šakõj po keturis lizdus, kiekviename lizde po septynias plunksnas (metai) Dkš. Ąžuolas be šakų, dirvonas be takų (meldai ir ežeras) Klt. Šakos šakotinės, visos šakos su lizdais, visi lizdai su vaikais (ąžuolas su gilėmis) LTR. Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė medin be šakų, suvalgė visa be dantų (žiema) LTR(Slk). Visas medžias lygus, viena šakà ilga (milžtuvė) LKKIII204(Lz). Pykš pakš ant lentos, kyber vyber ant šakos (išskalbti ir padžiauti drabužiai) Prk.primityvus arimo padargas: Su šakõm arė Cs. Yr šakà par mane pūnėj Cs. 2. SD1164, , NdŽ nupjautos išaugos liekana medyje ar lentoje: Oblių atšipinau į šakàs 1. An tais šakàs kirvį išdaužiau Ėr. Pasausi šakà veikiai lenda laukan, o žali šakà lento[je] stova Šts. Ko labiausiai stalius bijo? – Eglinės šakõs Snt. Purioji šaka – sveikoje medienoje esanti, puvinio pažeista, bet savo formą dar išlaikanti šaka . Iškrentanti šaka . 3. šakniagumbių dalis, skiltis: Ji ma[n] davė šãką jurginio, sakė, bus raudonas, o ve – palšas Jrb. Po šakiū́tei visą išskirsčiau jurginį i pasodinau Klt. 4. R413, 557, N, K, EncIV676, NdŽ elnio, briedžio ragų atšaka: [Briedžio] ragai didžiausi, septynių šakų̃ Kvr. Jaunas elnias jau ketvirtaisiais metais turi stambius, gražiai išaugusius ragus su 6–8 šakomis . Velniškai ploni rageliai, ale šakẽlių šakẽlės! Lpl.žvakidės atšaka: Liktorius su daug šakõms KII318. Šešios šakos tur iš liktarno šalysa išeiti BB2Moz25,32.N, K, NdŽ, grėblio, šakučių dantis.anat. kokio nors organo atšaka: Bronchų šakos (rami bronchiales) E. Apatinio žandikaulio šaka (ramus mandibulae) E. Gerklės šakos LL132. (Nervo) šakõs uždegimas MedŽ472.tinklo šoninė dalis: Aš vieną [tinklo] šãką traukiu, senukas kitą Grd.mat. tam tikros kreivės dalis: Tolygiai kintamo judėjimo grafikas vaizduojamas parabolės šaka . Kreivės šaka FzŽ. 5. N, K, MitI20(Rg), , , Kz, Smln nuo pagrindinės linijos atsišakojanti, kita kryptimi einanti kelio, upės, ežero, kalno dalis: Vyras viena [kelio] šaka važiavo, o pati kita šaka Ggr. Plento šakà NdŽ. Vienas viena nuėjo šakà grįžkelio, kitas kita BM236(Vl). Sartų ežero trys šãkos Sl. Nemunas bėga visoms šakõms Pgg. Venta po plotmą visaip išsivinguriuoja, skiriasi į šakas Žem. Upė dalyjasi į dvi šakì KII193. Lėnupio šakẽlė (intakėlis) Pg. Kalnų šakà KI93. | prk.: Daba reik kitą šãką (atvejį) pasakot apie senovę Trš. 6. BzF181, , Vg virvės, gijų, pinamų plaukų pluoštas: Veja virvę iš trijų šakų̃ Up. Tu rukšpena, kiek čia šakų̃ (gijų)! Erž. Iš trijų šakų̃ susukau, stori siūlai Krš. Suvijau aš aną (virvę) ar aštuonių šakų̃ Krž. Viena aparos šakà storesnė Yl. Iš trijų šakų̃ pynę reik nupinti Krš. Traukam tą ungurį – viena šakẽlė belaiko ant virve Plng. Stiprūs šniūrai [kaproniniai] – mažiausios šakìkės nenutrauksi Nmk. Aš savo kasytužėles, aš savo geltonąsias kartą par dieną pinčiau, į tris šakeles skirčiau JD271. | Reik šaka mesti: vieną siūlą vienokį, antrą antrokį – juo sudryžinimą išduoda Šts. 7. , Trgn audeklui skirtų siūlų dalis; pusė metmenų: Vieną šãką suverpiu, kitos nėra kada Bsg. Dvylikai sienų vieną šãką suverpiau ir an rekečio sumatojau Kls. Kad nors ben šakà suverpt šiąruden Sdk. 8. Pvn giminystės linija, giminės pusė: Giminės po motynos šakà – pusbroliai Rdn. Vieno[je] pusė[je] iš antros šakõs veseliosis po dvi tris dienas Vn. Kai paauga, tai kiekvienas į šakàs – tik skirstosi (kuria atskiras šeimas) Gs. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė, ir tos šakos vaikų vaikai jau po tolimos eilės dabar ten gyvena A1884,89. Visos kitos aisčių giminės šãkos vietovardžiams nededa galūnės -ng- K.Būg. 9. atskira liaudies ūkio, mokslo, pramonės ir kt. sritis, tam tikra veiklos sfera: Astronomija – pati seniausia mokslo šaka . Bitininkystė yra smulkioji žemės ūkio šaka J.Krišč. Metalai naudojami visose liaudies ūkio šakose . Čia jis (J.Jablonskis) ... prisidėjo prie matematikos ir kitų mokslo šakų terminų sudarymo KlbV60(J.Balč). Akademinis irklavimas ... labai populiari sporto šaka sp. Pramonės šakà NdŽ. Prekybos šakà NdŽ. Administracijos šakà NdŽ. Amato šakà NdŽ. Meno šakà NdŽ. 10. , Bsg, Trš kryptis: Dūmai iš kamino in tris šakàs eina LKT346(Klt). Žmonių tik verda verda visom šakõm Užp. Visosna šakósna eina traukinys Smal. Abazas eit į tris šakas CI138. Čia į keturias šakàs stato [miestelį] Stl. Teneniūs yr susibudavoję an visų šakų̃ Kv. Susiskirstė kaimelis trim šakõm Vb. Biliūnuos dvi šãkos gyvenvietės eina Skp. 11. flk. viena iš pagrindinių lygiagrečių dainos dalių: Tos pačios dainos antra šaka StnD17(pastaba). Juška užrašė dar vieną dviejų šakų šios dainos variantą . 12. tarpas perkole venteriui įstatyti: Takiškės šakà Db.
◊ ant sausõs šakõs atsidùrti būti pakartam: Ek, Juozai, bijau, kad tu galų gale neatsidurtum ant sausos šakos V.Myk-Put.
ant šakõs [pakabìnti] pakarti: Sušaudyt juos, nevidonus! Visus ant šakos [pakabinti]! A.Vien.
ant šakõs pakrãtomas niekam vertas, prastas: Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng.
gyvà šakà apie sudžiūvusį žmogų: Toki motriškelė atejo, o sudžiūvusi – gyvà šakà End. į šãką pavir̃sti labai sulysti: Arklys nu užžandžių buvo į šaką pavirtęs Plt.
kaĩp ant šakõs
1. negražiai guli, dukslus (apie drabužį): Tau drabužis tai kaĩp ant šakõs Šd.
2. labai greitai susidėvi, plyšta: Tau autuvas tai kaĩp an šakõs Šmn. Toks plėšikas, nespėsi siūt – kaĩp ant šakõs Lnkv. Par jį rūbai plyšta kaĩp int šakõs Dbk.
kaĩp šakà (šakẽlė, šakùtė) apie labai liesą, sudžiūvusį žmogų ar gyvulį: Išdžiūvus kaĩ šakà, net baisu žiūrėt Ktk. Ožkelė kàp šakà Dsn. Su tuo vaiku kaip buvau, kaĩp šakẽlė sudžiūvusi, ka liūb lėksiu kaip šarka Trk. Sesuo kaĩ šakà liko Dglš. Ji sudžiūvus, kaĩ šakùtė pasidarė Jrb. Dabar nuogaliai vežam mišką, tai arkliai kaĩ šãkos Trgn. Karvės guli kaĩp šãkos perkarę Ktk. kaĩp šakà nedegamà apie negreitai einantį: Eina kaĩp šakà nedegamà Ds. ne ant tõs šakõs atsistóti ištekėti ne už to, už kurio reikėta: Ne in tõs šakõs, matai, atsistójai Klt.
po sausà šakà apie pakorimą: Jei sugausiu antrąsyk bėgantį – kulka į kaktą arba po sausa šaka! V.Myk-Put. šakàs láužyti ant (kieno) kelių̃ daryti ką nors kieno apmaudui, tyčia, erzinant: Ji an mano kelių̃ šakàs neláužys Btg.
šakomìs nueĩti iš visokių uždarbių praturtėti, prasigyventi: Jau nueĩs šakõm Adomienė Krok.
šakelè nepéreiti būti sudžiūvusiam, sumenkusiam: Jug ana nu to šakelè būtum nepárejusi, jei būtų kiteip valgiusi End.
šakõj šakaliaĩ apie ką netikrą, neaiškų: Tai dar šakoj šakaliai – nežinia, kada bus Arm.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • šaka — šȁka ž <D L šȁci, G mn šȃkā> DEFINICIJA 1. anat. dio ruke od zglavka do vrha prstiju [prijetiti šakom; udarac šakom; stisnuti šaku] 2. količina koja može stati u stisnutu šaku [na šake (nečega)] 3. mali broj ljudi, usp. šačica FRAZEOLOGIJA… …   Hrvatski jezični portal

  • Saka — bezeichnet: Saka (Marokko), eine kleine Stadt im Norden Marokkos, gehört zu Taza (Provinz) Saka (Fluss in der Ukraine), kleiner Nebenfluss des Kohylnyk in Bessarabien, Ukraine Saka (Lettland), ein Kreis und Siedlung in Kurland (Lettland) Saka… …   Deutsch Wikipedia

  • Såka — ( Sokoja in Finnish) is a settlement in the municipality of Kokkola ( Karleby in Swedish), in the province of Western Finland. Såka has a population of 900 and covers an area 40 km². Såka consists of five different areas: Övre Såka, Såka,… …   Wikipedia

  • saka — sȁka ž <G mn sȃkā> DEFINICIJA reg. zast. ogrtač koji nose starci po nekadašnjim orijentalnim običajima ETIMOLOGIJA vidi sak …   Hrvatski jezični portal

  • šaka — šakà dkt. Béržo, líepos šakà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ŞAKA' — (ŞIKA ) Bedbahtlık. * Yaramazlık ŞAKA (ŞÜKU ) Tulu etmek, doğmak. * Çıkmak, huruç etmek. * Dağıtıp perâkende etmek …   Yeni Lügat Türkçe Sözlük

  • Saka — Saka, Hauptort der abessinischen Landschaft Enarea …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Saka — (arab. Ssakkâ), Wasserträger (in der Türkei) …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • saka- — *saka , *sakaz germ.?, Adjektiv: nhd. streitend; ne. fighting (Adjektiv); Hinweis: s. *sakan; Etymologie: s. ing. *sāg , *seh₂g , Verb, suchen, nachspüren, Pokorny 876; …   Germanisches Wörterbuch

  • šaka — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. branch vok. Ast, m; Zweig, m rus. ветвь, f pranc. branche, f …   Fizikos terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”